Myliu Tave, gyvenime (:

Myliu.

Nuo kojų pirštų galiukų iki taip dažnai pasišiaušusių plaukų (o kažkas man yra sakęs, kad tas pastovus mano susivėlimas yra žavus (: ).

Nuo žemės iki dangaus.

Keista, kad toks jausmas telpa į žmogaus širdį. Ir nors aš žinau, kad galbūt nevienodo dydžio tos raudonos meilės dirbtuvėlės plaka mūsų krūtinėse, bet manau, kad vistiek VISI kažką mylim.

Daugiau ar mažiau, stipriau ar silpniau, bet vistiek mylim (:

Ką aš taip myliu ? Jeigu sakyčiau, kad myliu viską, kas telpa į ŽODĮ "gyvenimas" - meluočiau, nes to didelio jausmo nebesutalpinu vien į žodžius.

...taip ir šypsausi bejėgė, nes nebeišeina tiksliai nupasakot ir tuo pačiu pasidalint tais širdies džiugesiukais. O taip norėtųsi... :}


Ei, gyvenime, myliu Tave (:

Ženklai (:

Kažkada pamečiau savo mažą pliušinuką, kurį tampydavausi kartu su savim (my little secret). Nežinau kaip, nepamenu kada, bet vieną dieną jis dingo, o šiandien atsirado.

O atsirado čia, Kaune, sename tėčio kelioninam krepšy.

Nežinau ką tai reiškia, bet tikiu, kad čia kažkoks ženklas siųstas man iš Dangaus.

Ženklas, kurį aš bandysiu suprasti.

Ačiū Tau, tėveli (;

Pakeliui į save (:

Gera pasitikt iš stebuklingo mano rudens grįžtančius jausmus.

Gera žinoti, kad mano rytojus kvepės baltais debesim ir besipildančiom svajonėm.

Gera turėti sparnus.

Gera tikėti, kad tai, ką jaučiu yra amžina ir nesunaikinama. Ir nors kartais tie dalykai dingsta iš mano pasaulėlio, dar nereiškia, jog tai nepasikartos.

Dievinu laimingas pabaigas, bet savo istorijoj taško dėt dar nenoriu. Noriu dar tūkstančius kartų kristi, kad ir vėl patirčiau kaip gera pakilt.

Esu pakeliui į save pačią.

Mano miestas ant debesų (:

Kartais man būna per ne lyg sunku išreikšt žodžiais tai, kas dedasi mano pasaulėlyje. Ir kuo toliau, tuo sudėtingiau tai padaryti, nes jausti man sekasi geriau negu kalbėti (:

Ir dabar, po visų nusivylimų, vietoje to, kad graužčiausi ar stipriai liūdėčiau, aš laiminga, nes mano dangumi plauko balti džiaugsmo debesėliai. Nesvarbu - Vilnius, Kaunas, Alytus, Marijampolė ar dar kuris miestas - dangus visur vienodas. Gera būti ten, kur esu, gera džiaugtis tuo, ką turiu.

Jaučiu, kaip ateina pavasaris. Mano miestas ant debesų laimingas (: