Skauda.

Ir vėl atsivėrė mano taip ilgai ir sunkiai gydytos žaizdos. Nepavyko išlaikyt man to tikriausiai Dievo siųsto išbandymo ir milijonus šukelių sudužo tai, ką bandžiau suklijuot per tuos tris metus. Deja...

Iki šiandien maniau, kad esu stiprus žmogus, tačiau tikriausiai neturėjau teisės taip galvoti, kadangi nebuvau realiai atsidūrusi situacijoje, kurios nelaukiau, nors ir žinojau, kad nepavyks jos išvengti.

Visada namo išskubėjusi pirmiausiai, šįkart pasilikau vienu vakaru ilgiau negu mano kambariokės. Ne, vienatvės aš nebijau, kartais ji man net gi patinka, tačiau ne tuo atveju, kai prieš tai visą mano pasaulėlį apniaukia liūdni debesėliai. Ir šiandien, kai šalia manęs atsidūrė tie švelnūs dukros ir tėvo santykiai, kuriuose buvau tik stebėtoja, taip smarkiai supurtė viską manyje, jog pasilikusi viena lyg kokį seną gero kino filmą mintyse sukau visus atsiminimus, kurie po truputėlį blunka ir nyksta... Dieve, aš nenoriu netekt to.

Aš vėl noriu būt maža, vėl noriu laikydama savo ranką Tavo delne jaust pasaulio saugumą, nes dabar man labai skauda.

Iš širdies į širdį... (:

Kiek daug skirtingų žmonių aš pažįstu. Ir visi kažką neša į mano gyvenimą, kartais net ir patys nejausdami kaip svarbu man kiekviena šypsena, geras žodis, šiltas jausmas ar prisiminimas. Kartais juk taip būna, kad sunku pasakyt ką jauti vienam ar kitam žmogui, tačiau jeigu tas jausmas tikras, aš net neabejoju, kad ir be žodžių jis keliaus iš širdies į širdį žiebdamas tą stebuklingą šviesą veide (:

Kiek daug laimingų žmonių aš pažįstu. Ir pati tokia esu, nes jaučiu, kaip dažnai džiugesiukai beldžiasi į mano širdelę tų laimingų žmonių dėka (:

Pažįstu ir tokių, kurie praradę viltį, tačiau aš pasistengsiu į jų veidus gražint tą stebuklingą šviesą (:

Iš širdies į širdį, iš širdies į širdį... (:

Laimingo žmogaus laimingas pavasaris (:

Ūūū... :>

Vėjai galvoje, audros širdyje, džiaugsmas akyse - man pavasaris. Labai stiprus pavasaris (:

Mano pasaulis vėl nebetelpa delne. Ir džiugina tai, jog su kiekvienu pavasariu jis tampa vis didesnis ir gražesnis (:

Pati nebesuprantu kas vyksta, tik žinau, kad noriu, jog tai greit nesibaigtų (:

Ir velniop visus surūgėlius, krizes ir žiemą.

Ačiū už šypsenas, ačiū už gražias mintis, ačiū už tai, kad gera su jumis tylėt (:

AČIŪ UŽ LAIMINGĄ MANO PAVASARĮ (:

Lagaminėliai.

"Būti geru, linksmu žmogumi nėra sunku. Būti žmogumi, kuris visada spinduliuoja gerą energiją ir linksmina kitus žmones kai jiems būna sunku ir ne tik - yra nelengva, bet įmanoma, tačiau tai gali reikšti, jog iš tikrųjų šiam žmogui viduje yra labai sunku."

Taip ir tampaus paskui save lagaminėlį su savomis mini dramomis.

Milijonai priežasčių mylėti pavasarį (:

Myliu pavasarį, nes dievinu tą jausmą, kada užsimerki ir jauti kaip šilti saulutės spinduliukai kutena Tau nosytę (:

Myliu pavasarį, nes tada atrodo, jog net ir dangus Tau šypsosi (:

Myliu pavasarį, nes man patinka, kada šiltas vėjelis glostydamas plaukus kartu paliečia ir mintis (:

Myliu pavasarį, nes jame lyja ne paprastas, o stebuklingas lietus, kuris Tave gali pripildyt džiugesiukais (:

Myliu pavasarį, nes jis žaviai atrodo ir skaniai kvepia (:

Myliu pavasarį, nes jis man dovanoja pačius geriausius jausmus ir būsenas (:

Myliu pavasarį, nes nemylėti jo neišeina ((:

Myliu pavasarį, nes žinau MILIJONUS PRIEŽASČIŲ, kodėl verta jį mylėti (:

Myliu gyvenimą, nes jame yra pavasaris (:

Myliu žmones, kurie neša į mano gyvenimą pavasarį (;