Mėgstu būti Vaida, bet ką daryt man, jeigu kartais rytais, dienomis ir vakarais aš jaučiuosi visai nevaidiškai ? Lieka naktys - tikriausiai geriausia, ką dabar turiu, nes tada manęs tarsi lyg ir nėra.
Atsimeni, sakiau, kad MAN TAIP NIEKADA NEBUS ? Pamelavau.
Nebeerzina kavos kvapas, ir juodi taškučiai raudonos spalvos fone ne taip džiugina, o ir šviesos kitų languose tapo kažkokios šiltesnės ir ryškesnės nei manajam.
Negaliu sakyt, kad esu vieniša, nes pirštai žino ne vieną ir ne du numerius, kuriuos galėtų surinkt, o ir kojos pamena kelius, kuriais nuėjus ar nuvažiavus ir nedrąsiai pabeldus į duris, mano juodais debesėliais būtų pasidalinta per pusę, tačiau... Nenoriu aš dalintis, nes rudenys praeina patys, be kitų pagalbos.
Praeis ir man. Aš tikiu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą