sekmadienis, kovo 16, 2014

ne lapkritis, bet vistiek lietus...

...ne gruodis, bet vistiek sniegas: kad ir kaip tvirtai mergaitė belaikytų savo balionėlį, gali nutikt pilkų dalykų (ir visai nepadeda pavasaris). Kartais piktas vėjas būna stipresnis už šviesias svajones. Kartais taiklūs šauliai praduria tai, kuo tiki. O kartais svetimi balionėliai tampa ryškesniais ir gražesniais, todėl savasis tiesiog nebedžiugina. Būna kyli, kyli, kyli, kyli, kyli, kyli... ir staiga leidiesi. Rankoj lieka tik skiautės. Ir ką dabar daryt mergaitei: iš naujo ieškotis į ką įsikabint ar bandyt lopyt senąjį?

Išgert stiklinę šilto pieno su medum ir gerai išsimiegot - tą jai siūlo mama, bet mergaitė žino, kad problemų su sausainiais neišspręsi. O norėtųsi. Tiek jau to. Gal tikrai nemeluoja žmonės sakydami, kad rytas protingesnis už vakarą.

* * *

p.s.: mergaitė būdama labai maža, niekada nelankė darželio, bet už tai dabar per pusės metų laikotarpį turi galimybę atsidurti jau antrame :) 




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą