Nepaisant visų bėgimų šiandien į baisiai vėluojančius trolius mumius, į tuos beveik išsidrėbimus, skęstančias baloj pirštines, ilgus pasistovinėjimus tokiu oru, šlapius batus (kojines, striukę, plaukus ir t.t.), aptaškymus, blogus sapnus, nemigą, sesiją bei "pusė gyvenimo sugrūsto į tašes" dabar aš esu laaabai laiminga.
Laiminga, nes esu namie. Pagaliau namie (:
Sunku dabar apibūdint žodžiai tai, kas dedasi manyje, bet žinau, kad tai viena iš tų tobulų mano būsenų, tobulų mano jausmų (:
Dievinu tai - savo tobulus namus, savo tobulą pasaulį (:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą