Pošventinis.

Pagaliau praūžė ta šventinė psichozė. Išsivalys dabar mano mintys nuo dirbtinumo, kuris man taip jautėsi.

Taip, žmonės, aš tikrai esu didelis šlykštukas. Panašiai kaip tas Grinčas, tik ne tokia žalia.

Ką aš galiu padaryt sau jeigu nejaučiu tos tokios kalėdinės nuotaikos ?

Švęst Kalėdas ir Naujuosius tam, kad "visi juk švenčia" ? Ką žinau ar čia taip labai gerai. Man gal tos Kalėdos jausis liepos keturioliktą, o Naujieji rugsėjo dešimtą.

O pamenu buvo tokie laikai, kai tas toks tikras kalėdinis jausmas užvaldydavo mane visą - nuo kojų pirštų galiukų iki įsielektrinusio nuo šiltos žieminės kepurės su bumbulais plauko. Pasiilgau to jausmo, bet jis manęs matyt nelabai, kad nebeaplanko, arba... Arba tiesiog kai būni mažas tiki stebuklais, kuriuos vėliau kaip kokius muilo burbulus pradeda sprogdint tie "protingieji", t.y. tie, į kurių pasauly vis iš lėto žingsniuoji ir pagaliau tampi vienu iš jų. Užburtas ratas.

Norėčiau bent kokį dešimtmetį būt tarkim kokių šešerių, nes jau atsibodo gyvent a le suaugusiojo gyvenimą, kai iš Tavęs tikisi daug, o Tu nevisada pateisini visų lūkesčius (arba kiti nepateisina Tavųjų).

Žmonės kartais nuvilia, ir net labai stipriai, bet tikriausiai pati esu kalta dėl to, nes iškeliu per ne lyg aukštą kartelę.

Idealistė Vaida, svajotoja. Naivuolė.

Bet juk ir tokių reikia. Taip ?

* * *

Gyvenimą jau nusipiešiau. Dabar spalvinsiu jį.