Kratausi aš to Kauno, todėl likimas ir juokiasi iš manęs : persekioja mane labai stipri nuojauta, kad nieko neišeis su tuoj krepšelio persinešimu. Kas kaltas ? Informacijos trūkumas ir praktikos data.
Kad ir kaip ten bebūtų, vistiek rytoj Vaida keliauja į Kauną pabandyt išsiimt tą akademinę pažymą apie išklausytus dalykus pirmam semestre, na, o poryt Vilniuj bandyt belstis į VU FF ir MRU SPF duris. Juolab, kai šių metų horoskopas man teigia, jog metai palankūs rizikavimui. Nors anokia čia rizika - juk vistiek liks vietelė VDU SMF. Bet juk taaaip norisi pasitikt pavasarį Vilniuj su savo džiaugsmeliais... (:
Jeigu netyčia šitą įrašą skaitys kas nors iš mano kurso, tai nemanykit, kad noriu palikt jus dėl to, kad esat ne mano žmonės. Priešingai, kai kuriais iš jūsų labai stipriai žaviuosi ir labai džiaugiuosi pažinodama. Norėtųsi ir jus persikelt kartu su savimi, nes tikrai sunku būtų palikti. Nepykit ir nesmerkit manęs dėl tokių ketinimų - juk svajonių turim visi, o aš savąją ir bandau taip įgyvendint :}
Kad ir kaip pasisuks mano kelias, vistiek galiu pasakyt, kad gyvenimas tikrai yra nusisekęs : aplink mane nuostabūs žmonės, kurių dėka pasaulis kiekvieną rytą atrodo vis gražesnis; kiekvieną vakarą danguje įsižiebia vis daugiau žvaigždžių, liudijančių mano svajonių išsipildymą; kartais per vieną sekundę širdelę aplanko milijonai džiugesiukų, kurie neleidžia pamiršti kaip gera šyptostis, kad ir sau pačiam. Mano jausmus, mintis, kalbas ir veiksmus patvirtina mano angelai sargai, ir nors praeity būta akimirkų, kada stipriai stipriai užsimerkdavau ir tikėdavau, jog atsimerkus viskas bus geriau, tačiau taip nebūdavo, aš vistiek džiaugiuosi, kad buvo ir tų širdutę spaudžiančių jausmų, nes tikriausiai tik jų dėka dabar mano šypsenos tikresnės, žodžiai nuoširdesni, o pats gyvenimas prisipildęs stebuklingų jausmų. Ir visa tai tik dėl to, kad norint širdimi matyt visą pasaulio gėrį ir grožį, reikia žinot ir tą jausmą kai skauda, nes tada bent esi tikras, kad gyveni.
Grįžtant prie įrašo pagrindinės minties (na niekam nėra paslaptis, jog man patinka gamta - pievos, grybai..., todėl ir dažnai ir nuvarau į lankas) verta paminėt, kad net ir jeigu nepavyktų "paturbint" savo jau šiek tiek išsipildžiusios svajonės, labai nenusiminčiau, nes tikriausiai taip ir turėjo būti, nes aš tikiu lemtimi :)
Kad ir kaip ten bebūtų, vistiek rytoj Vaida keliauja į Kauną pabandyt išsiimt tą akademinę pažymą apie išklausytus dalykus pirmam semestre, na, o poryt Vilniuj bandyt belstis į VU FF ir MRU SPF duris. Juolab, kai šių metų horoskopas man teigia, jog metai palankūs rizikavimui. Nors anokia čia rizika - juk vistiek liks vietelė VDU SMF. Bet juk taaaip norisi pasitikt pavasarį Vilniuj su savo džiaugsmeliais... (:
Jeigu netyčia šitą įrašą skaitys kas nors iš mano kurso, tai nemanykit, kad noriu palikt jus dėl to, kad esat ne mano žmonės. Priešingai, kai kuriais iš jūsų labai stipriai žaviuosi ir labai džiaugiuosi pažinodama. Norėtųsi ir jus persikelt kartu su savimi, nes tikrai sunku būtų palikti. Nepykit ir nesmerkit manęs dėl tokių ketinimų - juk svajonių turim visi, o aš savąją ir bandau taip įgyvendint :}
Kad ir kaip pasisuks mano kelias, vistiek galiu pasakyt, kad gyvenimas tikrai yra nusisekęs : aplink mane nuostabūs žmonės, kurių dėka pasaulis kiekvieną rytą atrodo vis gražesnis; kiekvieną vakarą danguje įsižiebia vis daugiau žvaigždžių, liudijančių mano svajonių išsipildymą; kartais per vieną sekundę širdelę aplanko milijonai džiugesiukų, kurie neleidžia pamiršti kaip gera šyptostis, kad ir sau pačiam. Mano jausmus, mintis, kalbas ir veiksmus patvirtina mano angelai sargai, ir nors praeity būta akimirkų, kada stipriai stipriai užsimerkdavau ir tikėdavau, jog atsimerkus viskas bus geriau, tačiau taip nebūdavo, aš vistiek džiaugiuosi, kad buvo ir tų širdutę spaudžiančių jausmų, nes tikriausiai tik jų dėka dabar mano šypsenos tikresnės, žodžiai nuoširdesni, o pats gyvenimas prisipildęs stebuklingų jausmų. Ir visa tai tik dėl to, kad norint širdimi matyt visą pasaulio gėrį ir grožį, reikia žinot ir tą jausmą kai skauda, nes tada bent esi tikras, kad gyveni.
Grįžtant prie įrašo pagrindinės minties (na niekam nėra paslaptis, jog man patinka gamta - pievos, grybai..., todėl ir dažnai ir nuvarau į lankas) verta paminėt, kad net ir jeigu nepavyktų "paturbint" savo jau šiek tiek išsipildžiusios svajonės, labai nenusiminčiau, nes tikriausiai taip ir turėjo būti, nes aš tikiu lemtimi :)
* * *
Šiltos mintys ir puodelis karštos arbatos sušildo šaltus mano vakarus (:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą