ketvirtadienis, gegužės 06, 2010

Man patinka lietus (:

Neturiu aš nuotaikingų botų, o ir skėtis mano nėra boružiškas (iš tikrųjų, Vaida, kodėl jis geltonas, o ne raudonas su juodais taškučiais ?), bet tai nėra kliūtis man džiaugtis tuo lietum, kurio meldijų už lango klausausi kelias dienas :)

Atveri langą, ištiesi delnus, užsimerki ir jauti kaip visą kūną ir sielą persmelkia gyvenimas. Ir nors tai tik lietaus lašai, pavasarinė žaluma ir kvepiantys sodai - Tu vistiek nusišypsai palikdamas visus savo rūpestėlius toli toli žiemoj ir atiduodi pasauliui didžiąją dalį savo džiaugsmo (:

Nedaug man reikia, kad širdis būtų laiminga, labai nedaug. Vienas žodis, kuris įjungia manyje tuos stebuklingų jausmų aparėtėlius, viena šypsena - ir aš lieku skolinga tam žmogui pusę savęs. Tipiška intravertė - naudojant psichologijos terminologiją :)

Į gyvenimą iš praeities grįžta brangūs žmonės, ateina nauji, vis dažniau lanko malonūs prisiminimai tų, kurių jau nebėra, tad kaip galiu nemylėt gyvenimo ? :) Aš džiaugiuos, kad jis pilnas stebuklėlių :)

Man patinka lietus, kada jis kvepia svajonėm ir gražiais prisiminimais (:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą