Kažin ar žmonės pagalvoja kaip jie atrodo rytais ? Ne, aš nekalbu apie nepriekaištingai išlygintus rūbus ar pusvalandžius praleistus darantis šukuosenas ir chemija maskuojant savo matomus defektus ir pabrėžiant privalumus. Turiu galvoje daug paprastesnius dalykus. Ar kada teko bandyt suskaičiuot pilname troleibuse į darbus ir mokymo įstaigas skubančius besišypsančius žmones ? Pernai skaičiuodavau kiekvieną rytą, ir nors meluočiau sakydama, kad niekas nesišypsojo, tačiau geriausiu atveju užsilenkdavo kokie 4 rankų pirštai. Nors šių metų paskaitų tvarkaraštis man buvo ir dar tebėra labai patogus mano pelėdžiukiškai prigimčiai, karts nuo karto prisimenu šitą praėjusių metų tradiciją. Kad ir šiandien - nors labai sunku buvo palikti šiltus patalus, vistiek didvyriškai ankstų rytą stotelėje "Taikos prospektas" laukiau 16-ojo maršruto trolio-mumio ir riedėjau iki centrinio miesto pašto su labai svarbia misija - kalėdine dovana savo mažylei :) Tikriausiai visa išsišiepus ir linkėdama pašto darbuotojai, kuri mane aptarnavo, geros dienos atrodžiau kaip ateivė iš kitos planetos, bet tiesiog būna dienų, kai nesišypsot tiesiog neišeina. Juk negaliu pamiršti vieno iš savo pagrindinių gyvenimo tikslų - dalinti šypsenas... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą