Apie skėčius :)

Nesugalvojau jokio kito rimtesnio preteksto išeitį į lietų, todėl išnešiau apytuštį maišelį šiukšlių. Kelias neilgas - 7 automobiliai ir konteineris jau "valgo" tai, kas man jau nebereikalinga. O aš šypsausi ir eidama atgal namo žiūriu kaip kiti žmonės pasitinka lietų: vieni ėjimą pakeičia bėgimu, kiti - susiraukia ir galvoja, kad keiksmų lavina padės nesušlapti, dar kiti bando slapstytis po šalikais, striukių gobtuvais ar rankinėmis. Man turbūt pati žavingiausia apsauga nuo dangaus ašarų yra skėčiai, todėl užrakinus duris grįžtu į savo kambarėlį, atsidarau langą ir iš viršaus stebiu kaip juda rutuliukai. Dideli, maži, šviesūs, tamsūs, vienspalviai, spalvoti, raštuoti, dryžuoti, su taškeliais, su ausytėm... Ir po kiekvienu iš jų slepiasi unikali gyvenimo istorija. Štai vyras besidengiantis dideliu juodu skėčiu ir kitoj gatvės pusėj per balas bėganti pradinukė nešina mažučiu spalvotais burbulais išmargintu skėčiu. Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai skirtingi žmonės, mažai, o gal išvis neturintys nieko bendra. Tačiau lietui lyjant viskas pasikeičia ir atsiranda dalykas vienijantis net ir pačius skirtingiausius - skėtis. Nesvarbu, kad nevienodas. Svarbu, kad tas pats dalykas, nors ir išreikštas savaip. Argi ne taip vyksta kasdien, kai susidurdami su tuo pačiu reiškiniu ar pakliuvę į tą pačią situaciją milijonai žmonių elgiasi ir žiūri į tai skirtingai ? Ir dažniausiai nuo to elgesio ir požiūrio priklauso kuo viskas baigsis. Paklausit ar nuo skėčio spalvos ir dydžio priklauso lietaus trukmė ir smarkumas? :) Ne. Net jeigu ir turi besišypsantį dangui skėtį, debesys verks lygiai taip pat kaip ir tam, kurio ranka įsikibus į niūresnių spalvų apsaugą nuo šlapumos. Skirtumas bus, bet kitoks: jausiesi bent šiek tiek laimingesniu ir daugiau šypsosiesi iš po nuotaikingo skėčio. Ir tikrai nebūtina šluot parduotuvių lentynų beieškant pačio geltoniausio skėčio, nes vien jis nepadės palikt niūrių dienų. Visų pirma savyje turi nešiotis nuolat išskleistą gelbėtoją nuo lietaus iš Tavo nuosavų piktų debesų. O tada jau ir apčiuopiamu skėčiu gali rodyt pasauliui, kad net ir pilant kaip iš kibiro gali šypsotis :)

Šituo įrašu nenoriu pasakyt, kad bet kokia kaina turi stengtis būt laimingu (nors anksčiau būtent taip ir galvojau). Tiesiog reikia būt savim ir priimt save visokį. Ir dar rinktis tokį skėtį, kokio tą akimirką norisi labiausiai. Arba kuris yra arčiausiai. Manau pats laikas man būtų pasiimt savo naują mėlyną draugą su melsvais ir baltais burbuliukais ir eit pasidžiaugt lietumi :)