(Ne)Svetimas džiaugsmas :]

"O nebūna jums taip, kad kai išsipildo svajonė kitam, džiaugiatės taip, tarsi tai būtų atsitikę jums patiems? :]" - kątik to paklausiau savo feisbuko sienoj pati atsakiusi "Man būna :]" ir dabar laukiu atsakymų. Iš tikrųjų pasidarė įdomu kiek iš mūsų moka pasidžiaugt kito laime. Be užslėptų minčių. Be pavydo. Nuoširdžiai. Ir gal džiugina ne tiek tas faktas, kad kažkas nukeliauja į svajonių šalį, pagaliau išteka ar randa keturlapį dobilą (juk svajonių būna visokių), kiek to žmogaus spindinčios akys, drebantis balsas ir plati šypsena :) Žiūri į tokį ir žaviesi kokie gražūs tie laimingi žmonės, ir kartais net nepastebi kaip pats gauni gabalėlį to džiaugsmo pyrago :)

"Turbūt, kad tas žmogus labai perteikia į aplinką gerai savo emocijas, o Tu esi jautri turbūt... Čia taip manyčiau :)" - atsako man kursiokė, o aš galvoju kaip psichologija sugadina žmones... :) Ir nors kolega parašė visišką tiesą, aš vistiek neatsiimu prieš šitą sakinį mesto akmenuko į savo studijuojamos specialybės daržą. Kažkodėl vystosi toks geras kaip specialisto, bet blogas kaip šiaip žmogaus bruožas - visame kame ieškot priežasčių, taikyt teorijas, surast paaiškinimus. Na ar būtina visada gadint šituo akimirkos grožį bei žavesį ir pabandyt tiesiog šiaip nuoširdžiai pasidžiaugt kažkuo? :)

P.S.: Šiandien žiūrėdama į veidrodį mačiau gražų žmogų :) Ir jau antra diena jaučiuos kaip ant sparnų :) Šiaip :) Be priežasties :) Ir labai noriu tuo džiaugsmu, kurį jaučiu, dalintis :)