Kartais būna dalykų, kurie iš šalies žiūrint rodos lyg ir neturėtų liest Tavęs, tačiau yra kitaip. Negali likt abejingas įvykiams, mintims ir jausmams tų, kurie Tau rūpi. Ir ypač tada, kai kažkas būna negerai.
Va čia imi ir pradedi gyvent svetimus gyvenimus. Kartais taip atrodo, jog jeigu kas nors leistų, visus tuos sunkumus pasiimtum sau, sugertum kaip kokia kempinė, kad aplink Tave būtų sausa ir niekas negalėtų paslyst ir krist. O pati... Pati su visais sugertais negerumais tikėčiausi saulės spindulių, kurie išdžiovintų viską :)
Bet ne dėl visų taip. Tik dėl tų, kurie man dovanoja tą žmogišką artumą. Tik dėl tų, kuriems jaučiu pačius gražiausius savo jausmus... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą