From the time I wake up,
Till I close my eyes"
Nemoku cituot savo širdies, todėl kalbu dainų ištraukomis. Ir nežinau kokiu vardu vadint tą jausmą, kuriuo gyvenu paskutiniuosius keletą mėnesių, bet jaučiuosi tarsi širdy augindama gėlę. Tų mažučių pumpurėlių gal ir nepavadinsi meile, bet aš žinau, kad vieną dieną iš jų išaugs ypatingas žiedas. Toks pats ypatingas, kaip ir manosios širdies sodininkas :)
Galėčiau kartot tūkstančius kartų myliu jau dabar, bet nenoriu, kad tai būtų tik žodis. Su lig kiekviena minute tos penkios raidės auga, ir aš esu tikra, kad vieną dieną jos užaugs iki jausmo. O kol kas MYLIU žiedą reikia laistyt, kuo ir rūpinasi tas nepaprastas manosios širdies sodininkas :)
Auga ne tik gėlės. Augu ir aš, ir už tai aš dėkinga tam jausmui, kuris prikabina man sparnus ir... Jam. Ypač už tai, kad yra su manimi, kai rodos galėtų pasirinkt tobulesnį žmogų, su kuriuo būtų žymiai paprasčiau. Taip, iki buvimo tobula mergaite Jam man prireiks tikriausiai tiek pat laiko, kiek užtrukčiau pėsčiomis eidama nuo Žemės iki Mėnulio, bet jeigu jeigu reiks, aš tikrai eisiu ir dar toliau, ir visą tą laiką melsiu Dievo, kad Jis visada būtų šalia. Kaip gali netikėt stebuklais, kai jie nutinka Tau ? :)
:)
AtsakytiPanaikintiDžiugu matyt naujų šypsenų dalintojų čia :>
AtsakytiPanaikinti