Ruduo be debesų :)

Taip jau gaunasi, kad rudenys man būna kažkuo ypatingesni negu sniegu pasipuošusios žiemos, žydinčiais sodais viliojantys pavasariai ar žaliuojančios vasaros. Galbūt kažkas iš aukščiau man bando įrodyt, kad depresijomis turtingas metų laikas nėra toks liūdnas, net jeigu dažnai dangus lapų kritimo laikotarpiu pravirksta lietumi; kad iš tikrųjų jis gali dovanot pačias šilčiausias ir gražiausias spalvas, tik tereikia mokėt prisijaukint tuos tris mėnesius, kuriuos vadinam rugsėju, spaliu ir lapkričiu. Ir kaip gali nesitikėt gražaus šio laiko, kai kelis metus iš eilės jis vis lepina džiaugsmais: rudens'09 dėka susidraugavau pati su savim, o štai praėjęs man padovanojo tai, ką dabar turiu gražiausio - meilę. Todėl ir širdelė pradeda smarkiau daužytis krūtinėj kaskart užsivertus paskutiniam kalendoriaus lapeliui, kuris žymi vasaros pabaigą. Ir taip smalsu sužinot ką atrasiu šiemet. O kol kas kiekviena mano diena prasideda ir baigiasi mintimis apie laimę, kurios rankos aplanko ne taip dažnai kaip norėtųsi. Bet laukt aš moku, todėl tikiu, kad jau greit mane apkabins laimingas Jis ir laimingas ruduo be piktų debesų :)