antradienis, spalio 19, 2010

Lyja lietūs, o aš be skėčio.

Tenoriu išleist juodą lietų iš vidaus ant peties to, kuris savo tyla pasakytų daugiau negu žodžiais. Ir dar pasidalintų savo skėčiu. Arba leistų kristi lašams iš dangaus ir akių ir nesakytų, kad viskas bus gerai, nes tai aš ir pati žinau.

Žinau, tačiau vis mažiau tikiu tuo.

Na ir kodėl būtinai kai lyja aš būnu be skėčio ?

Kodėl, kai iki tobulybės pritrūksta kelių milimetrų, būtinai atsitinka dalykai ?

Išvirk kakavos ir pasakyk, kad mano akys gražios.

6 komentarai:

  1. 'Išvirk kakavos ir pasakyk, kad mano akys gražios."
    turbūt gražiausia ką šitam bloge perskaičiau :))
    lopetūška.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tik gaila labai, kad aplinkybės tokios, kad kakavą virtis ir dalint sau komplimentus šiuo metu tenka pačiai :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. gal ir nebūtų taip gražu jei kas nors tuo pamalonintų dažnai :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kuo malonumai retesni, tuo labiau širdį glosto :}

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ateis laikas bus ir vaikas. kaip ir tu ir as laukiau savo svajones issipildymo, tai yra lauko skecio is domus lumina svetaines ir sulaukiau. visi sulaukia :]

    AtsakytiPanaikinti