Labai pasiilgau namų, bet dar labiau už juos pasiilgau Jo. Glaudžiu puodelį šilto rudens prie lūpų ir šypsausi. Niekada negalvojau, kad ilgesys būna gražus.
sekmadienis, spalio 17, 2010
Ruduo puodely :)
Išdaviau arbatą. Raudoną, žalią ir melisų. Net ir arbatą iš močiutės vyšnių uogienės palikau. Ir viskas dėl kakavos. Dėl rudens puodely. O du geltoni klevo lapai miegantys ant mano stalo ir sapnuojantys žydintį pavasarį šnibžda, kad mano mintys ne ten kur dabar yra mano kūnas.
Labai pasiilgau namų, bet dar labiau už juos pasiilgau Jo. Glaudžiu puodelį šilto rudens prie lūpų ir šypsausi. Niekada negalvojau, kad ilgesys būna gražus.
Labai pasiilgau namų, bet dar labiau už juos pasiilgau Jo. Glaudžiu puodelį šilto rudens prie lūpų ir šypsausi. Niekada negalvojau, kad ilgesys būna gražus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Et... taip džiaugiuos už Tavo džiugesiukus :)
AtsakytiPanaikintiO aš džiaugiuosi, kad visas pasaulis džiaugiasi kartu su manimi :}
AtsakytiPanaikintiMegstu rudeni ir jo mazus dziugesiukus:)Dziaugiames;)
AtsakytiPanaikintiŠyyypt ! :}
AtsakytiPanaikintiĖt, taip šilta viska skaityt {;
AtsakytiPanaikintiO dar šilčiau - viską jaust :}
AtsakytiPanaikinti