Apie katiną, kuris vaikšto vienas :]

Tas katinas - tai aš. Dažniausiai vienas, bet dėl to visai patenkintas, nes nesijaučiu labai tuščias, kad reiktų papildymo, o be to su tuo jau ir susigyvenęs.

Esu toks katinas, kurį galima glostyt, bet tai dar nereiškia, kad seksiu paskui kiekvieną praeivį.

Esu žmonėms išrankus katinas, todėl mane gana sunku prisijaukinti, bet kam tai pavyksta, prisirišu prie Jo arba Jos jeigu jau ne visam gyvenimui, tai labai ilgam.

Esu toks katinas, kuris prieš užmigdamas visada užsikloja savo svajonėm.

Esu toks katinas, kuris nuolat skendi savo mintyse.

Esu toks katinas, kuris mėgsta pasislėpęs tyliai stebėt žmones, kuriais žavisi.

Esu toks katinas, kuris kartais norėtų būti pačia svarbiausia Žemėj gyvybės forma, o kartais tiesiog kamputy susigūžęs ir niekieno nepastebimas lakti pieną.

Esu toks katinas, kuris neatsisakytų tokio savęs dėl dubenėlio pieno.

Esu toks katinas, kurį mylėt labai paprasta, nes tik labai retai kniaukiu kada man negerai.

Esu toks katinas, kuris myli savo galbūt šiek tiek vienišą, bet pakankamai gražų tokį gyvenimą.

* * *

Šitas katinas šiąnakt prieš miegą žiūrės į mėnulį ilgėdamasis šiltų rankų paglostymo, o po to užmigs.

Miau :]