Stoviu 7 valandą ryte basom kojom ant šaltų grindų, ranka gniaužau naktinių marškinių skverną ir prie ausies glaudžiu raudono telefono ragelį negalėdama patikėt tuo, ką girdžiu jame. Seniai jaučiau tokį nesuvaidintą ir vaikiškai tyrą džiaugsmą - Ji grįžta. Po poros savaičių. Ir parveža dalelę mano širdies. O kažkas man sakė, kad tikėt stebuklais neverta... :]
Aš laiminga, nes ir vėl visa mano šeimyna susirinks krūvon: aš, sesutė ir mamytė. Paskutinį kartą visos trys spaudėm viena kitą glėby praėjusių metų vasario vidury. O juk buvo ir toks laikas, kai pasakojimus apie savo šeimą pradėdavau sakiniu "Mano šeimą sudaro 4 asmenys: aš, sesutė, mamytė ir tėvelis". Paskutinįkart Jį mačiau prieš penkerius metus pilnus ilgesio, ir šiandien, kas man iš Jo beliko, tai nuotraukos, keletas daiktų, lopinėlis žemės miestelio kapinaitėse ir... galybės prisiminimų. Ir kai kas nors įvyksta mano, sesės ar mamos gyvenimuose aš pakeliu akis į dangų ir pagalvoju kažin ar Jis sėdėdamas viršuj tarp angelų mato tai ir jeigu taip, tai ar didžiuojasi mumis, ar džiaugiasi kiekvienu mūsų laimėjimu ir ar liūdi kartu, kai kas nors nepavyksta. Toks mažas mažas ir bėjėgis jautiesi, kai žinai, kad tas, kurį labai labai myli niekada nesugrįš. Todėl aš šiandien ir džiaugiuosi, kad už 13 dienų ta, kurią labai labai myliu grįš ir... aš nebūsiu maža :] Tai, kad porai savaičių grįš sesė man reiškia ne tik Jos sugrįžimą, bet ir tai, kad nors keletui dienų ir aš kaip visi turėsiu normalią, po visur neišsibarsčiusią šeimą. Dievas mato, kaip šito dalyko man labai stipriai trūksta.
Kalėdų Senelis TIKRAI yra, ir nors mėnesiuką pavėlavęs, bet vistiek man padovanos tai, ko labiausiai norėjau šitoms Kalėdoms - sesę ir... šeimą, nes būti šeimai kartu, tai ne tas pats, kas būti šeimai atskirai :]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą