Mokausi paleist praeitį - šįvakar su mama nukabinom tėčio portretą. Tačiau prieš miegą dar kartą peržiūrėjau tetos gimtadienio vaizdo įrašą, filmuotą likus 3 mėnesiams iki 2006 m. pirmojo žiemos sniego, o po to pasklaidžiau laidotuvių nuotraukas. Po kokių 2 metų pertraukos ir tikriausiai pirmąkart be ašarų.
Noriu su kuo nors pasidalint liūdnais savo prisiminimais paskutinį kartą ir leist jiems užmigt.
4 lapkričiai pasilieka už nugaros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą