Ar aš jau užaugau ? :)

Mama sako, kad aš jau užaugau. Nežinau kiek įtakos tam Jos sakiniui turi tas faktas, jog namo grįžtu kas trečią savaitgalį, o ir tas pora dienų praleidžiu ne su Ja. Aš žinau, kad Jai skauda, bet Ji ir pati sako, kad turiu tvarkytis gyvenimą pati. O vat tai aš ir darau dabar. Tiesa, nedrąsiai, mažais žingsniukais ir gal kartais ne taip kaip reiktų ar norėtųsi. Bet aš stengiuos. Labai stipriai. Baisu klyst, tačiau leist gyvenimui eit betkaip - dar baisiau. Dažnai norėtųsi pradėt viską iš naujo, tačiau ar išvengdama savo klaidų pakartojimo sugebėčiau iš naujo atrast akimirkas, kurių dabar nė už ką nenorėčiau ištrint iš filmo "Mano gyvenimas"?

Sėdžiu ant stogo - tarp prisiminimų žemės ir svajonių dangaus - ir laukiu rytojaus. Su kiekviena minute debesis vis lengviau ir lengviau pasiekti. Gal iš tikrųjų mama teisi ? :)