Daugiau nei AČIŪ :)

Dabar aš žinau, kad dalintis reikia ne tik džiaugsmingomis minutėmis, bet ir liūdesiu, nerimu ir baimėm. Tam, kad būtų lengviau tikėt tuo, kuo nori tikėti. Tam, kad atsirastų palaikančių šypsenų, tvirtų apkabinimų, gerų žodžių ir nuoširdžių akių, sakančių, kad esu ne viena.

AČIŪ Jums, kad tikriausiai patys nė nežinodami kas per juodi debesėliai plaukioja širdelėje šiandien, padedat kovot su liūdesiu, baime ir nerimu. Jūs dėka ir vėl pradeda žydėt gražiausias žiedais mano tikėjimo gėlės, kurias laistot savo gerumu ir iš naujo padovanojat man viltį :)