Anapus autobuso stiklo keičiasi vaizdai, kai tuo tarpu prie jo prigludusiai keleivei to padaryt nesigauna. Pavargo mergaitė dienų dienas būt vien tik su savim. Kai bendrauji su kažkuo kitu, visada turi galimybę išeit ir uždaryt duris, o ką daryt, kai savo nuolatinį palydovą matai kiekvienam veidrody? Todėl ir bėgioja mergaitė tarp miestų galvodama, kad galbūt kur nors taip paliks save.
Tikriausiai pats laikas kažką keist gyvenime: persikraustyt į kitą butą, susirast darbą, numest svorio, iš pelėdos virst vyturiu arba tiesiog nusipirkt naujus batelius. Bet kol kas ta pati lova ir ta pati pižama ant jos krašto kviečia tą pačią mergaitę tam pačiam miegui, kad rytoj prasidėtų galbūt jau ne tokia pati, kaip prieš tai buvusios, diena. Pirmas žingsnis žengtas - ryte žadintuvas skambės kitokia melodija :]
Labanakt :]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą