Mokausi
šypsotis iš naujo, todėl ant mano stalo atsirado dailiomis gėlėmis marginta užrašų knygutė, kuri kiekvieną vakarą pasipildo
gerais dalykais. Turiu nuo
kažko pradėt, kad tas savo
jausmuose šiek tiek pasiklydęs žmogus ir vėl būtų gražus. Todėl kiekvienąkart prieš miegą visus savo dienos
džiaugsmus suveriu tarsi žemuoges ant smilgos ir įamžinu tam, kad reikalui esant būtų
įrodymų sau pačiai, kad gyvenu
gražų ir
jaukų savo gyvenimėlį su mamos žinutėm, su sausainiais iš Prancūzijos, su +2 laipsniais už lango, su gražiom dainom, su gatvės praeivių šypsenom, su laiku atvažiuojančiais autobusais, su gražiais batais (nors ir ne ant mano kojų), su boružėm, su šviežiomis bandelėmis, su vyšnių uogiene, su tyliomis svajonėmis... Su tuo, kas telpa į mano dienų kišenes.
* * *
Yra toks paprastas ir mažas dalykėlis, kurį norėčiau šįvakar įrašyt į savo
pozityvių dienos įvykių sąrašiuką, bet kol kas negaliu.
Jis dar turi lygiai pusvalandį atsitikt, nes paskui name, kuriame gyvenu darbo dienomis, vienu šviesos kvadračiuku bus mažiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą