Galvoju pati sau tyliai, kad tikriausiai taip veikia vaistai, kuriuos išsirašiau vakar. R. palieka rytinę žinutę čia; U. man sako: "Vaida, aš Tave girdžiu ir džiaugiuosi, kad esi čia"; I. man patarinėja ką galėčiau padovanot mylimuko tėčiui jubiliejaus proga, kai laisve einam iki kepyklėlės; N. apkabina stotelėje laukiant 37ojo autobuso; K. ir I. pasisiūlo kartu nuvažiuot iki pašto Krėvės prospekte, kad nepasiklysčiau, I. laukia namuose su dar karštais pietumis. Ir aš jaučiu kaip einu į pavasarį, o geri žmonės mane ten lydi :]
Būna taip kartais, kad tą patį dalyką pamatai kitoj šviesoj ir jis tampa kažkoks ypatingesnis. Taip man buvo su viena daina: kai vakar vakare atradau šitą -> http://www.youtube.com/watch?v=esYJjXvJOjU, pirminės versijos jau nelabai norėjosi klausytis. Dar taip man būna su žmonėmis: kartais iš pirmo žvilgsnio atrodantys kaip spygliuoti ežiukai, jie iš tikrųjų pasirodo esą švelniakailės avytės. Būna ir atvirkštinių variantų, bet tai tik retos išimtys. Yra tokių žmonių, kuriuos aš žinau, bet nepažįstu, ir jaučiu kažkokią maloniai keistą ir sunkiai paaiškinamą simpatiją. Tiesiog kartais turiu stiprią nuojautą apie tai, kad kai kurie žmonės yra ypatingi. Norėčiau juos pažinti, jeigu jie tik leistųsi ir norėtų to. Norėčiau su jais savo pavasaryje išgerti puodelį arbatos :]
Šįvakar trumpam taikos prospekto namus glostė netikėta vakarinė saulė. "Kaip norėčiau, kad tas taikos prospektas būtų mano gyvenimas" pagalvojau, o paskui prisiminiau, kad juk ir aš pati esu šito prospekto mažytė dalis, vadinasi ir aš gavau spindulių, kuriuos tuoj sugaudysiu ir sudėsiu į savo knygelę gėlėtu viršeliu. Augsiu, pažadu :]
* * *
P.S.: "laimės ieškotojas panašus į girtuoklį, kuris niekaip negali rasti savo namų, nors žino kur jie yra". Blaivausi artėjančiu pavasariu :]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą