Džiaugsmu prisnigo :]

Per naktį pabėgau iš patamsėjusių minčių savo pagalvei padovanodama liūdesį. Gal tik tiek ir tetrūko iki ramaus ir saulėto ryto, kuris pirmiausiai prasidėjo mano širdyje žadintuvui nuskambėjus rodyklei trumpam stabtelėjus ties 6:29? O gal tiesiog ir tamsūs debesėliai turi galiojimo laiką, kuris išaušus naujai dienai pasibaigė? Ne, aš nesvarstysiu kodėl šiandien jaučiuosi ypatingai. Geriau vietoj to šypsosiuosi savo lūpomis, akimis ir širdimi visiems pranešdama apie tai, kad manyje bunda pavasaris :] Būsiu čia ir dabar.

Kalėdos - niekaip nepavyksta rasti geresnio žodžio, kuris apibūdintų tai, kas vyksta manyje, kai šokinėju savo džiaugsmo balose (o šiandien kaip tik tai ir darau). Grįžta sesė - Kalėdos; važiuoju pas savo džiaugsmą - Kalėdos; grįžtu namo pas mamą ir jos pyragus - Kalėdos; sulaukiu netikėtos, bet malonios staigmenos (pvz. Anonimo savo bloge) - Kalėdos; įgyvendinu kokią nors, kad ir labai mažulytę savo svajonę - Kalėdos; net kai nusiperku naują megztinį - ir tada man būna Kalėdos. Aš nežinau kodėl būtent šita šventė man atrodo pati aukščiausia gerų jausmų kalnyno viršūnė, bet ji tikrai turi kažką tokio stebuklingo ir kitokio, ko joks kitas dalykas pasaulyje neturi. Būtent šiandien aš ir gyvenu tuo savuoju kalėdiniu jausmu, kurį lipdau iš mažų ir paprastų, bet man labai prasmingų dalykų:

* dalyvavau grupėje (tie, kas turi rimtesnių santykių su psichologija, supras apie ką aš) ir likau pati savęs nustebinta: sunku buvo patikėt, kad pakankamai lengvai pavyko pabandyt bent kažkiek save atskleist, o ne tik išlikti sau įprastam stebėtojo vaidmeny. Ir dar: panašu, kad tas tikslas, kurį ankstyvą pirmadienio rytą vežiausi 16uoju troleibusu į savo universitetą, turi didesnę tikimybę būti pasiektu negu nepasiektu, nes žmonės, kurie kartu dar 5 užsiėmimus sėdės tam pačiam rate su manim, mane įkvėpė žingsniuot, o ne tik norėt. Toks jausmas, jog toje auditorijoje kvėpuočiau motyvacija :];

* bandelės ir pokalbiai apie vestuves jau tampa pirmadienine tradicija: turėdami laisvą valandėlę tarp paskaitų keli įsimylėję būsimi psichologai susėda kepyklėlėj ir mėgaudamiesi šviežiai keptų bandelių kvapu dalinasi savo svajonėmis apie pasipiršimus ir vestuves. Gal ir juokinga truputį, bet... :] Klausausi istorijų apie kartu su savo mylimaisiais gyvenančius kursiokus, apie 6 metų draugystes, apie sužadėtuvių žiedus, apie juokingas pradžias, bet gilius jausmus, ir pati sau tyliai džiaugiuosi, kad nesvarbu kada, nesvarbu kaip, nesvarbu kodėl, bet svarbiausia, kad ir aš turiu šiltą delną ir pačias gražiausias pasaulyje blakstienas :];

* su kambarioke šiandien gaminom pietus, o po to gėrėm jos išvirtą kakavą kartu su mano šeštadienį keptu keksu su razinomis (nesvarbu, kad jos visos kažkaip sukrito apačion, bet aš dar išmoksiu, ir tada kepsiu pačius skaniausius keksus!). Gal ir labai savanaudiška, jog sužinojus, kad Ji negavo darbo Vilniuje, aš apsidžiaugiau, bet tokio žmogaus kaip Ji aš prarast iš savo dienų nenorėčiau :];

* pasiryžau pradėt daryt tai, kuo seniai žavėjausi - postcrossing'uot, t.y. siųst atvirukus į kitus pasaulio kampelius tam, ko visai nepažįsti ir gyventi tuo laukimu, kai grįžus po paskaitų pirmas darbas, kurį atlieki, yra pašto dėžutės patikrinimas :];

* "aš čia viiisiškai ne į temą, bet tavo blogas toooks fainas. visi įrašai tokia šiluma ir gėriu spinduliuoja, kad ten apsilankius visada išeinu su šypsena :>" - kelis kartus šitus sakinius skaičiau vienoje svetainėje, kuriuos man parašė visiškai nepažįstamas žmogus. Kai rašai sau ir dėl savęs atrodytų visiškus vėjus, kad tą akimirką pasijustum geriau arba tiesiog išliedamas internetinėj erdvėj truputį džiaugsmo, kad kitą kartą jo pritrūkus galėtum čia sugrįžti ir iš naujo pasisemti šviesesnių minčių, niekada per daug nesusimąstai, kad gali atsirast žmonių, kuriems galbūt bent kažkiek įdomu ir rūpi kuo gyveni, ir kurie Tau suteikia tokį malonų grįžtamąjį ryšį. Vertinu ir branginu tokią gerų žodžių terapiją :];

* rytoj turiu laisvą dienelę, todėl galėsiu pagaliau išsimiegoti ir per tą laiką susapnuot pačius gražiausius ir saldžiausius sapnus. Ir visai nesvarbu, kad galbūt jų pabudusi neprisiminsiu. Svarbiausia, kad sapnuodama šypsočiausi :].

Padėjau tašką ir prisiminiau kokiu dar vienu šiandieniniu savo džiaugsmu nepasidalinau: ar matėt kaip priešpiet snigo didelėm ir šlapiom snaigėm? Taip, kaip pasakose. Kelioms sekundėms iškėliau delnus į dangų, kad prisigaudyčiau tų stebuklėlių ir šypsojausi galvodama, kad tai tarsi visi mano džiaugsmai vienoje vietoje: kiekviena snaigė savaip žavinga ir šviesiai nuspalvina visą dieną net jeigu iškrenta tik viena. Bet šiandien ne pavienių snaigių diena. Šiandien sninga džiaugsmu. Ir jeigu kiekvieną dieną snigtų taip, kaip šiandien, aš nenorėčiau, kad baigtųsi žiemą :]

Kalėdos, Vaida, Kalėdos :]

* * *

P.S.: jeigu dabar mane skaitai, Vaida Ž., noriu, kad žinotum, jog džiaugiuosi, kad grįžai :] Tiek Tu pati, tiek Tavo tiltas per amžinybę :]