Apie istorijas :]

Man niekada nepatiko istorijos pamokos. Vietoj to, kad gilinčiausi kaip vyko antras pasaulinis karas ar kaip lietuviai laimėjo Žalgirio mūšį, aš klausydavausi močiutės pasakojimų apie jos vaikiškas dienas. Ir taip buvo dėl to, kad ne datos ir įvykiai mane žavėjo labiausiai, o tai, ko nėra nei viename vadovėlyje - mažos istorijos su dideliais jausmais. Tokios, kurias nešiojasi kiekvienas su manimi gatvėje prasilenkiantis praeivis. Tokios, kokias gyvenam Tu ir aš. O svarbiausia tokios, kur jausmai svarbesni už faktus.

Šiandien man atrodo, kad pačių gražiausių istorijų autorė yra meilė. Rodos jausmas lyg ir tas pats, bet kaip skirtingai pasuka gyvenimus: mano tėveliai susipažino, kai abiems jau nebe daug buvo likę iki trisdešimties ir pradraugavę viso labo tik 4 mėnesius susituokė; mano dieduko sesuo pirmąkart ištekėjo, kai jai buvo 45eri, kai tuo tarpu būdama tokių metų mano mamytė jau liko našle; mano dviejų pusseserių dukros, kurios yra pora metų jaunesnės už mane, jau sūpuoja savo mažylius. Aš irgi turiu savo mažytę istoriją. Ir dabar, kai bandau įsivaizduot ką reiks atsakyt į savo mažųjų vaidučių ir arminukų klausimą "mamyte, kaip susipažinai su tėveliu?", nusišypsau. Galėsiu jiems papasakot tikriausiai populiariausią 21 amžiaus istoriją - apie tai, kaip kartais žmones suveda internetas. Dar galėsiu papasakot kiek daug kantrybės turėjo jų tėtis kol įtikino jų mamą ateit į pirmą pasimatymą, po kurio grįžus ji aplankstė kitos mašinos dureles. O viskas prasidėjo nuo to, kad prieš tris metus pavasarį Jis man parašė norėdamas pagirt mano nuotrauką su piene, todėl dabar tas geltonai besišypsantis augalėlis visada man primena mano istorijos pradžią - saulėtą ir be lietaus. Kas galėjo pagalvot, kad mano mylimiausia spalva man padovanos pačias dailiausias blakstienas turintį žmogų? :]


Ir pabaigai apie istorijų pabaigas. Kol kas aš tikiu laiminga savosios istorijos pabaiga, bet kartais negali nuspėt to, kas Tavęs laukia. Gražių žmonių istorijos niekada nesibaigia nelaimingai, o jeigu taip nutinka - vadinasi, tai dar ne pabaiga. Kartais tie liūdni nutikimai gali būt dar gražesnių istorijų pradžios. 

* * *

P.S.: prieš kelias naktis sapnavau sapną, kuris reiškia didelius pokyčius gyvenime. Dabar, kai pradėjau įtart kas būtent gali keistis, man pasidarė baisoka.