Mažiau kalbėt ir daugiau jaust - tokią strategiją naudojo mergaitė, kai porai mėnesiui buvo užvėrus
savo jausmų spintos duris. Norėjosi tai, ką jaučiu
išskalbt, iškvepint ir
pasimatuot iš naujo... vienai. Žiūrėt į veidrodyje atsispindinčias kartais
šypsenas nuo vieno ausies galiuko lig kito, kartais
ašarotas akis. Stebėt kaip kartais krenta
liūdesio kilogramai, ir kaip kartais visiškai nesiseka prisiaugint
džiaugsmo. Susidėliot viską tvarkingai į tos didžiosios spintos lentynėles, kad kiekvienas sušalęs čia užsukęs galėtų pasiskolint
šiltą megztinį :)
"Hey, little fighter, soon it will be brighter" tyliai sau niūniuoju visdar
tebeskalbdama savo juodas sukneles. Bet kad ir kokie debesys kybotų virš mano galvos, šalia turiu
žmogų, kuris man yra tarsi pažadas to
šviesesnio rytojaus. Daugiau kalbėt, daugiau daryt, daugiau jaust - tokią strategiją bando pritaikyt mergaitė, kad saulė išsklaidytų visus lietaus prisikaupusius debesis
jau ryt :)
Labų sapnų ir...
šviesesnės rytdienos :))
