Ilgai ir laimingai :)

Sako, kad meilė trunka trejus metus, ir aš niekaip negaliu suprast ką tada turi jaust kitam žmogui, kad nugyventum su juo pusę amžiaus be skraidančių keptuvių, trankymų durimis ir pareiškimų skyryboms. Štai žiūriu į savo senelius, kurie šiandien mini savo auksines vestuves, žavėdamasi jų rūpesčiu vienas kitu praėjus penkiasdešimčiai metų ir pagaunu save svajojant apie tokią tvirtą sąjungą su savuoju džiaugsmu. Tik kažkaip liūdna pasidaro, kad pati negalėsiu savo tėvelių pasveikint sulaukus tokios datos. Gal kažkiek simboliška, kad tarp tėvelio mirtį ir jų 17-ųjų vestuvių metines skiria 17 dienų. Jų pasaka buvo žymiai trumpesnė negu senelių, kurie dabar gyvena laikotarpį, kuris pasakose įvardijamas "ilgai ir laimingai" :) Bet jų pasaka dar nesibaigia, nes močiutė pažadėjo, kad Ji ir Jos žmogus dar būtinai sudalyvaus mano pasakos pradžioje, kuri truks nemažiau laiko nei ta, kurios sukaktį šiandien švenčia mano seneliai :)

Be 4 valandų ir 10 minučių rugpjūtis, 1990-ieji...

...atsakau, kai manęs paklausia gimimo datos. Pamenu, kai manęs mažesnės pasiteiraudavo kiek turiu metų, lankstydavau mažučius savo rankutės pirščiukus. Kai išėjau iš "vienos rankos zonos", prisijungė ir kita. O vakar aš švenčiau tokį gimtadienį, kad reikiamas skaičius nesusidarytų net gi pridėjus abiejų kojų pirštus.

Nuo vakar man 21-eri. Nugyventi 3 septynmečiai ciklai, iš kurių pats paskutinis atnešė daugiausiai naujų vėjų į mano dienas. Vieni iš jų gal kiek žvarbesni ir piktesni, kiti - švelnūs ir mano svajones tarsi aitvarus pakėlę ligi debesų. Ir viskas, absoliučiai viskas, užaugino mane tokią, kokia esu šiandien. O Šiandien aš laiminga :)

Ačiū, kad dovanojat man šypsenas :)