ketvirtadienis, lapkričio 19, 2009

Muzika (:

Man muzika visada buvo kažkas daugiau už garsus. Aš galėdavau sėdėt ir įsijaust į kiekvieną natą, kiekvieną pauzę ir taip išgyvent pačius nuostabiausius jausmus.

Taip, muzika man - jausmai. Įdomu spėlioti kokius jausmus ir išgyvenimus kurdamas tą konkrečią melodiją žmogus vertė natomis. O ir pačiai visuomet smagu jaust tuos širpuliukus, kai skamba mylima daina (:

Pamenu, kai tėtis man nupirko gitarą - paprastutę, nebrangią, bet kiek džiaugsmo man ji atnešė. Po šitiek metų kantraus ir tylaus laukimo aš pagaliau turėjau tai, apie ką tiek ilgai svajojau. Iš pradžių bijojau prisiliest, man tas instrumentas buvo kaip Dievas. Žinoma, dabar juokinga, kai prisimenu, kad tą patį vakarą po bandymų iš šešiastygės ji tapo penkiastyge :> Tada buvau ta, kuri mokykloje buvo geriau žinoma kaip "ta mergaitė su gitara" negu Vaida (:

Atsimenu ir muzikos mokyklos kalėdinius koncertus, kai paklausyt savo mažųjų mocartų ir bethovenų susirinkdavo mamos, o pas mane visuomet ateidavo tėtis ir aš jausdavausi tokia ypatinga ir išskirtinė dėl to. Atsisėsdavau ir su dideliu dideliu jauduliuku susiieškojus akim tą savo didvyrį (aš visada galvodau, kad tik mano vienos tėtis mane taip myli, kad ateina pasižiūrėt koncertų, kuriuose grodavau) ir pradėdavau kūrinį ir bandydavau sudėt į jį viską, ką galėjau sudėt gražiausio. Grodavau ne publikai, ne sau. Grodavau tėčiui. Labai norėjau viską padaryt tobulai, kad tik jis man didžiuotųsi, nors puikiai žinojau, kad ir kaip būčiau pagrojusi - jis vistiek man šypsotųsi ir girtų (:

* * *

Ir visada man taip - pradedu vienu, baigiu kitu. Ir vis dažniau apie tėtį baigiasi mano įrašai. Dievas mato, kaip man trūksta jo. Galbūt žmonėms iš šono atrodo, kad tas dalykas jau praeity, ir kad aš stipri, bet anaiptol tai nėra visiška tiesa. Taip, man dabar jau lengviau, bet tai nereiškia, kad aš lengvai paleidau visus prisiminimus. Neee, aš iš tų kvailesnių, kurie įsikimba į praeitį ir bando viską saugot iki gyvenimo pabaigos. Tad jeigu jau esi mano gyvenime, žmogau, taip lengvai nedingsi, net ir labai norėdamas (: Ir kas kvailiausia - nemoku pati su savim kovot.

* * *

Ačiū visiems Dievams sėdintiems prie pulto, kurie šiandien 15:33 radijo bangomis man pasiuntė stebuklą mano ausims ir sielai - Jovanotti - A Te.mp3



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą