Mergaitė iš puodelių karalystės :)

Man patinka gert arbatą ar kakavą iš mano gražių spalvotų puodelių ir įsivaizduot, kad visi jie turi veidus. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turim savo mėgstamiausią puodelį, iš kurio geriant viskas būna daug skaniau. Panašiai yra man, tik tų puodelių ne vienas. Jų daug. Ir čia dar ne pabaiga - svajoju turėt jų visą karalystę. O kol vis dar galiu tuos puodelius suskaičiuoti, kiekvienas iš jų turi skirtingą savo laiką, kada pasikviečiu į pasimatymą. Iš vieno geriu, kai man būna liūdna, iš kito - rytais, iš trečio - kada sergu. Kai kurie puodeliai man primena žmones, todėl kai jie mane aplanko mintimis, glaudžiu vis skirtingą indą prie lūpų ir jaučiuosi taip, lyg gerčiau artumą, kurio kartais labai pasigendu.

Man mano puodeliai ypatingi, ir jeigu nors vienas sudužtų... Ne, aš stengiuosi, kad taip nenutiktų. Ir dar - mano puodeliai skirti ne man vienai. Aš dalinuosi jais. Tokiu būdu juos pripildau kitų žmonių šilumos, kurios paragaut leidžiu tiems, kuriems pritrūksta spindulių. Taip aš su savo tokia puodelių sistema svajoju užklot visą žemę šypsenom :)

Svajoju ir apie labai ankstų vasaros rytą su Juo. Vaikščiot renkant rasą ant pėdų ir geriant Jo arbatą iš mano puodelių. Jaustis ypatingai žinant, kad niekada niekur tas gėrimas nebus skanesnis nei mano puodeliuose, o ir jie niekada nesaugos skanesnės arbatos. Galbūt nei aš, nei Jis nesam tobuli, bet visos akimirkos, kada esu su Juo, leidžia man tikėti tobulybe. Ir aš žinau, kad niekada ir su niekuo kitu man nebus lygiai taip pat gera, kaip dabar. Kol saugoju savo puodelius, Jam saugot atiduodu savo širdį. Dabar ten daug spindulių ir milijonas žydinčių ir besišypsančių Jam pienių :)

Myliu aš. Myli mano puodeliai. Myli mano visas pasaulis. Noriu dalintis šypsenomis ir pavaišint šiluma iš savo puodelių :)