šeštadienis, spalio 24, 2009

...ir vistiek Tu gyvensi tol, kol gyva aš būsiu (:

"Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Šiandien Tu atvėrei 50-tą savo gyvenimo kambarį..."

Ne, neatvėrei. Ir man dėl to vis dar skauda. Mažiau, bet skauda.

Šiandiena kvepia atsiminimais apie Tave.

Trečiasis ruduo be Tavęs ir tikriausiai pirmasis, kai aš pastebiu koks gražus jis gali būt. Ir Kalėdų pagaliau vėl pradėjau norėt.

Didžiuojuosi vadindamasi Vaida (:

Didžiuojuosi turėdama Zasimavičiūtės pavardę (:

Didžiuojuosi būdama Zeniuko mergaite (:

Didžiuojuosi galėdama pasakyt "Taip, Jis buvo MANO tėtis, MANO mylimas tėtukas (:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą