trečiadienis, spalio 14, 2009

Maži balti džiaugsmeliai (:

„...gink savo liūdesį lauk ! Ar žinai ? Vasaris nebus amžinai.“

Visą dieną sukosi šitie žodžiai iš dainos mano galvoj, nes orai iš tikrųjų priminė tą žiemos mėnesį.

Taip, sutinku, kad ne itin malonus tas snieguotas lietus ir vėjas kai pačiam reikia su tuom susidurti, bet... Ar gi negražu pasiėmus didelį didelį puodelį karštos arbatos ir įsitaisius ant palangės stebėt tai, kas vyksta ? Tada tie sniego kąsneliai atrodo kaip maži mažulyčiai žmogeliukai su parašiutukais, kurie leidžiasi į žemę nešdami mažus džiaugsmelius (ooou, kai atsimenu tas žiemas ir tuos mažus džiaugsmelius, iškart pasidaro taip šilta širdyje... (; ).

Nežinau kodėl, bet visi maži ir kartais kitų net nepastebimi gyvenimo stebuklėliai man kartais būna begalybes kartų mielesni ir džiugesni negu tie, kuriais džiaugtis įparsta daugumai iš mūsų.

* * *

Šiąnakt miegosiu savo lovoj ir sapnuosiu mažų baltų džiaugsmelių karalystę (:

3 komentarai:

  1. o tikrai tu neisimylejus?;) laimingas tas kuri tu myli:))))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kodėl būtina ką nors įsimylėt, kad jaustumeis laimingas ? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. taisausi-bus laimingas tas kuri tu mylesi:))))

    AtsakytiPanaikinti