Kalėdos man visada asocijuodavosi su raudona spalva, didelėm balto sniego pusnim ir ta kažkokia savotiška šiluma, kurios jokia kita šventė neturi. Ideali šeimos šventė (:
Pamenu, būdama mažesnė, rašydavau laiškus Kalėdų Seneliui, nors puikiai žinojau, kad tą mano prašymų sąrašėlį skaitys mama ir tėtis. Bet vistiek būdavo gera tikėt tuo kalėdiniu stebuklu. Gal iš ilgesio tiems laikams, o gal tiesiog norint prisiviliot tą Kalėdų jaukumą, ir vėl parašiau laišką Kalėdų Seneliui ((:
Et, ilgiuosi tų šeimyniškų Kalėdų. Kiekviena gruodžio 19 diena labai smarkiai perveria širdutę. Tada ir prieš tuos trejus metus norėjosi parašyt laišką Kalėdų Seneliui ir paprašyt, kad pačių gražiausių žiemos švenčių proga sugrąžintų tą, kurio dėka matau pasaulį. Labai gerai žinojau, kad per ne lyg didelis mano noras, tačiau tas tikėjimas neleido sprogdint jo. Pamenu, kokią savaitę po Jo mirties beviltiškai bandžiau skambint Jam, tačiau vis pasigirsdavo tas pats - "Abonentas yra už ryšio zonos ribų...".
Ryšio zona nesiekia Dangaus, o man taip reikėjo pasakyt Jam, kaip esu dėkinga už viską ir... Atsiprašyt. Iki šios dienos mane labai graužia sąžinė, jog tom paskutinėm minutėm, kai dar galėjau apkabint Jį ir pasakyt, kaip myliu ir kaip nenoriu prarast, nepadariau to. Maža to, prikalbėjau tiek visko negero ir negražaus... Aš nuoširdžiai tikiu, kad jeigu jis dabar mane mato, kaip man dabar skauda dėl to, atleido man.
Snigo vakar, kaip ir visada. Sakyčiau tradicijos nesikeičia, bet... Kažkodėl šįvakar, kai kaip niekada esam reikalingos viena kitai, aš, mama ir Nerutė esam atskirai. Ech, o taip norisi būt kartu, taip norisi apsikabint jas ir pasakyt kaip jas myliu ir kaip nenoriu prarast. Tačiau šįvakar esu apsikabinus savo liūdesį ir nors tiek aš, tiek mama pasižadėjom viena kitai neliūdėt, žinau, kad nei viena savo žodžio šįkart nesilaikysim.
Skauda, labai skauda.
Pamenu, būdama mažesnė, rašydavau laiškus Kalėdų Seneliui, nors puikiai žinojau, kad tą mano prašymų sąrašėlį skaitys mama ir tėtis. Bet vistiek būdavo gera tikėt tuo kalėdiniu stebuklu. Gal iš ilgesio tiems laikams, o gal tiesiog norint prisiviliot tą Kalėdų jaukumą, ir vėl parašiau laišką Kalėdų Seneliui ((:
Et, ilgiuosi tų šeimyniškų Kalėdų. Kiekviena gruodžio 19 diena labai smarkiai perveria širdutę. Tada ir prieš tuos trejus metus norėjosi parašyt laišką Kalėdų Seneliui ir paprašyt, kad pačių gražiausių žiemos švenčių proga sugrąžintų tą, kurio dėka matau pasaulį. Labai gerai žinojau, kad per ne lyg didelis mano noras, tačiau tas tikėjimas neleido sprogdint jo. Pamenu, kokią savaitę po Jo mirties beviltiškai bandžiau skambint Jam, tačiau vis pasigirsdavo tas pats - "Abonentas yra už ryšio zonos ribų...".
Ryšio zona nesiekia Dangaus, o man taip reikėjo pasakyt Jam, kaip esu dėkinga už viską ir... Atsiprašyt. Iki šios dienos mane labai graužia sąžinė, jog tom paskutinėm minutėm, kai dar galėjau apkabint Jį ir pasakyt, kaip myliu ir kaip nenoriu prarast, nepadariau to. Maža to, prikalbėjau tiek visko negero ir negražaus... Aš nuoširdžiai tikiu, kad jeigu jis dabar mane mato, kaip man dabar skauda dėl to, atleido man.
* * *
Snigo vakar, kaip ir visada. Sakyčiau tradicijos nesikeičia, bet... Kažkodėl šįvakar, kai kaip niekada esam reikalingos viena kitai, aš, mama ir Nerutė esam atskirai. Ech, o taip norisi būt kartu, taip norisi apsikabint jas ir pasakyt kaip jas myliu ir kaip nenoriu prarast. Tačiau šįvakar esu apsikabinus savo liūdesį ir nors tiek aš, tiek mama pasižadėjom viena kitai neliūdėt, žinau, kad nei viena savo žodžio šįkart nesilaikysim.
* * *
Skauda, labai skauda.
Tu labai teisi esi (:
AtsakytiPanaikintiDėl tų liūdesiukų džiugesiukai atrodo daug daug didesni ((:
Labai normalu (:
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi dėl Tavęs, nes nors kartais ir reikia truputėlį paraugt liūdesiuko, tačiau labai norisi, kad tokių akimirkų būtų kuo įmanoma mažiau (: