Toks gan idiliškas vaizdelis : antra valanda nakties, šviesa virtuvėj, nedidelė krūvelė indų, tekantis šiltas vanduo kriauklėj, keistai malonios mintys galvoje ir jaukumos širdyje. Ir nors niekada taip nesielgiu (galvoje turiu indų plovimą naktimis), šįkart to labai norėjosi. Norėjosi pabūt pačiai su savom mintim ir ta naktine tyla, neskubant pasislėpt po miegu. Ir žinot ką ? Užmigau laiminga, nes bent valandėlei į mane sugrįžo ramybė, pradingo neitin geros nuojautos, prašviesėjo mintys ir grįžo džiugesiukai. Matyt mano šalies "juoduliukai" bijo tamsos, todėl kaip bailūs žvėriukai ir išsislapsto nakty :)
Ir visa tai dėl šilto vakaro su mylimukais :) Kažin ar kada pavyktų surinkti draugėn visus visus man brangius ir artimus žmogeliukus, tačiau ir būdami po vieną jie spinduliuoja ta šviesa, į kurią norisi eiti ir ten gyvent ilgai ir laimingai. Taip, kaip pasakose... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą