O taip norėtųsi iš lėto mėgautis ta salduma, nesibaiminant, kad nieko neliks ateičiai ir tikint, kad rytojui likimas iškeps dar skanesnį kepinį, kurio nereiks pjaustyt abejonėmis... :)
Nepakeliam akių į dangų, nes bijom tenai įkrist - mintis nevisai mano, bet dabar nesurandu tinkamesnių žodžių, kuriais galėčiau aprengt savo būseną. Taip, aš bijau rizikuot, todėl ir vengiu išleist akis į pasimatymą su dangum, nes jeigu reiktų krist nuo laimės debesėlio, žinau - niekas apačioj nepadėtų pagalvės, kad mažiau skaudėtų...
O taip norėtųsi tabaluoti kojomis virš miestų su besišypsančia siela ir didele sauja džiaugsmo pyrago trupinių, kuriais saldinčiau neskanias kitų gyvenimų dienas... :)
Būtinai iškepsiu džiaugsmo pyragą tam, kuris pasakys kur man palikt baimes ir abejones. Ir dar šypsenų arbata pavaišinsiu :)
iš kur Tu tų paveikslėlių tokių pasakiškų primedžioji... Baltas pavydukas graužia kaskart. :> Tikiuosi nieko blogo, jei dažnai padarau jiems "Save picture as..." ;D
AtsakytiPanaikintiIš ten pat, kur tikriausiai ir Tu, ir milijonas kitų blogerių - deviantart.com :] Ten tiiieeek visokiausio gėrio galima atsikapstyt laiko turint :}
AtsakytiPanaikinti