Negali šiandien mano širdis nesišypsot, nes būna, kad 4 val. atsidarai stiklainiuką mamos marinuotų agurkėlių, užmiegi 5 val., išbundi 6 val. be žadintuvo, o 7 val. susidėjus pusė gyvenimo į lagaminus pradedi kelionę namų link. Būna ir taip, kad pusvalandį kalbiesi su autobuso vairuotoju kodėl Mergalaukis vadinasi Mergalaukiu, o išlipant Jis Tau palinki linksmų švenčių. Dar būna ir taip, kai po besišypsančio miego pagaliau savo lovoj mamai atnešus šūsnį vokų tarp dirbtinų reklaminių sveikinimų randi visiškai netikėtą, pilną gerų žodžių atvirutę iš Giraitės.
Keletą metų atostogavęs šiemet į mane sugrįžo tas toks stebuklingų Kalėdų jausmas. Ir nors šiemet prie kūčių stalo sėsim tik dviese su mama, tačiau aš ir vėl jaučiuosi beveik taip, kaip vaikystėj. Į Kalėdų pirmąją dieną įsileisiu pačių artimiausių širdžiai žmogeliukų džiugesiukus, o kartu su antrąja mane apkabins
mano džiaugsmo rankos :) Taip ir praeis manosios Kalėdos. T
ikrų tikriausios Kalėdos :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą