Mėgstam mes savo gyvenimą pradėt rašyt kaskart iš naujo į visiškai švarų ir baltą lapą, ir kiekvieną kartą suklydus atsiverst kitą ir vėl nuo pradžių stengtis gražiai pildyt iki sekančios klaidos. Ir taip be galo, be krašto. Nebaisu, kad per greit pasibaigs tos gyvenimo knygos puslapiai ir tiesiog nebebus jau kur rašyt ?
Jeigu manęs paprašytų kas nors parodyt savąją knygą, joje rastų visko - ir dailiai prirašytų ištisų lapų, ir klaidų - kai kur ištaisytų, o kai kur tiesiog paliktų tam, kad būtų proga atverst taip visų mėgstamą naują ir baltą gyvenimo lapą. Naujai pradžiai. Kažin ar kiekvienam iš mūsų užtektų abiejų rankų pirštų toms naujoms pradžioms suskaičiuoti... :)
Ar šitie nauji metai man yra ta nauja pradžia ? Kažin, nes ji jau prasidėjo antrojo rudens mėnesio pirmosios dienos vakarą. Viliuosi, kad tai jau paskutinė pradžia, ir mano knygoje jau nebebus paliktų tuščių vietų :)
![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiGRsrFMAHkaXRWgS6usA-qdp5gVX4Iz8qNloI6NKUZTS3I6Be2V5k0TJln_EiJaD832yLjYQhxKbc2hTsHunF3zHOv5xX2WxUJaT80LLxEpUmlazp3kSil0FjUJIEtr9tXY6TKPeoKpqHH/s400/dear_deary_by_ninamokaka.jpg)
Man nauja pradžia ir metų apžvalga visad būna ne Naujieji, o gimtadienis :> Gal dėl to, kad bundu su pavasariu tuomet, ir tada noris iš naujo sužydėti. O žiemą dažniau tebūna šventė ir pasimatymas su draugais tą sausio 1ąją. :>
AtsakytiPanaikintiMano "naujos pradžios" labai jau nedrąsios ir bijo vaikščiot vienos, todėl jas visada turi atvest pirmadienis... :) Nemėgstu savęs dėl to.
AtsakytiPanaikinti