Džiaugsmo balose :)

Užsimerkiau, suskaičiavau iki 21 ir sniegas ėmė tirpt. Ne tik kieme, bet ir ten. Ir iš tikrųjų - tas vakarykštis liūdnas baltų kritulių patalas šiandien iš ryto virto džiaugsmo balomis, po kurias braidžiau ir šokinėjau basa visą dieną. Ir neatsibodo. Noriu dar ! :)

Man daug nereikia - pora gerų žodžių, ir mano širdyje pakyla saulė, uždegdama žiburiukus akyse. O ir vėjas, plukdantis tamsiu ir pilnus lietaus debesėlius, nurimsta. Pakvimpa minkšta ramybe, į kurią krentu, nes baimė, kad skaudės ištirpo kartu su tuo liūdnu sniegu. Kad šypsočiaus nuo vienos lig kitos ausies šią minutę man tetrūksta šilto delno ir akių, kurios pasiimtų tai, kas ir priklauso joms - visas mano šypsenas :)

Myliu Tavo blakstienas. Leisk po jomis pasislėpt, kai sninga į širdį. Noriu visada šalia savo paliktų pėdų matyt Tavąsias ir jaustis lygiai taip pat saugiai, kaip jaučiuos būdama su Tavim :)