Vasara namie :)

Birželis kvepia braškėmis ir šienu. Ir dar ankstyvais rytais, kai su pižama basomis pėdomis per rasotą žolę nubėgu pasiskint melisų, kad užplikius jas verdančiu vandeniu galėčiau pasidžiaugt naujos dienos pradžia. Buvau sau prisiekus, kad šita vasara bus kitokia nei visos, tačiau taip ir nepavyko jos sukraut į lagaminus ar parduot, todėl šiandien ir bėgioju namie su žaliu laistytuvu po daržovių lysves ir gėlynus. Ir laukiu mamos, grįžtančios iš darbo, sesės žinutės, mylimojo apkabinimo, vakarais pusė devynių pravažiuojančio traukinio ir trupučio lietaus. Kasdien vis iš naujo ir vis labiau :)

Vasara tuo ir nuostabi, kad ženklą "daugiau" atsuki ties šypsenom, o ne rūpesčiais. Nugriūni į pievą, kur Tave apkabina aukšta žolė, ir rodos, kad Tu ne čia, o kažkur kitur, kur labai norisi būti. Žiūri į mėlynu dangumi praplaukiančius baltus debesėlius ir matai pasakų pilis, drambliukus, ežiukus ar... boružėles :) Užsimerki pabučiuotas saulės, užsikloji džiaugsmo banga ir sapnuoji vasarą toliau :)

Laistytuvas pilnas, o gėlės laukia nesulaukia kada vandens lašiukų. Kartais pagalvoju, kad ir aš panaši į tuos spalvotus žiedus: nuolat laukiu, kada mane kas nors palaistys gerais žodžiais, darbais ar tiesiog buvimu šalia. Kol kas nevystu ir nemirštu iš troškulio. Veikiau atvirkščiai - augu ir stiebiuosi į saulę. Žydžiu ir tyliai džiaugiuosi savo vasariniais stebuklais :)