Kaip sūpynėse :]

Gyvenu tarsi supdamasi sūpynėse - kylu ir leidžiuosi, kylu ir leidžiuosi. Kartais man atrodo, kad rankioju visa ko trupinius: dėmesio, laiko, norų, svajonių, jausmų, pokalbių, žmonių. Tačiau, kai esi alkanas, pakanka ir to. Bet būna ir taip, kad džiaugsmas pripildo dieną gražiausių spalvų ir garsų, ir tada atrodo, kad to jausmo užtektų dar devyniems gyvenimams į priekį. Pripratau prie to, kad gyvenu kažkur tarp žolės ir debesų: visada yra kur kilti, o kai reikia kristi, ne taip skauda. Taip ir supuosi tai kildama aukštyn, tai krisdama žemyn, bet tuo ir žavios Tau skirtos dienos, kad niekas jose nebūna vienoda, kad kritęs visada turėtum galimybę atsistot. 

Šiuo metu savo sūpynes esu pasikabinus virš sesijos. Visur, kur tik įmanoma skelbiu, kad liko tik vienas laiptelis iki išsvajotų atostogų. Kol kas įvertinimai džiugina: grupių ir praktikos teorijos aštuonetukas iš egzamino apsprendė, kad toks bus ir galutinis šito dalyko pažymys, na, o kognityvinės psichologijos dešimtukas (čia jau komandinis nuopelnas ir nusirašinėjimo įgūdžiai) netikėtai padovanojo devynetuką žiniaraštyje. Devynetas bus įrašytas ir ties psichiatrija. Taip, ir šįkart sidabras. Eilinį kartą Vaida pralaimėjo auksą. Bet mama labai manim didžiuojasi, ir atrodo, kad man to visiškai pakanka. 

Gyvenu tarsi supdamasi sūpynėse - kylu ir leidžiuosi, kylu ir leidžiuosi. Dabar labiau kylu nei leidžiuosi :]

* * *

P.S.: nežinau kodėl, bet nuo labai labai seniai man antradieniai asocijuojasi su saulėtom dienom, o ketvirtadieniai - su lietumi. Aš gimiau antradienį :]