Viskas tikriausiai dėl to, kad paskutiniu metu jaučiuosi kažkaip kitaip negu visada jausdavausi. Ateina kažkokia vidinė ramybė. Matyt jau pradėjau judėt link suaugimo :>
Jaučiu kaip keičiasi požiūris į tam tikrus dalykus ir man tas visai patinka. Beliko atsikratyt keleto baimių ir galėsiu teigt, kad mano gyvenimas gal ir nėra labai tobulas, bet iki tokio trūksta labai mažai (:
...o kaip rytojaus laukiu - mano mažylė Nerutė atvažiuos manęs aplankyt, o tai reiškia, kad savaitgalis bus mūsų (: Taip, aš labai sentimentali ir smulkmeniška, bet tie visi gyvenimo trupinėliai man labai svarbūs, nes iš jų sulipdytas mano nuosavas pasaulis, kuris nesubyrės papūtus stipresniam vėjui. Aš tuom labai tikiu, o tas tikėjimas, tikriausiai ir yra pats pagrindinis tos mano planetos pamatas (:
Nors sunku patekt į tą mano planetą, bet tikrai įmanoma. Jeigu manai, kad turi raktą nuo pagrindinių jos vartų - bandyk įeit, nieko neprarasi. O kaip dėl kažko atradimo ? Aš pasistengsiu Tau padovanot viską, ką turiu gražiausio ((:
Mažų džiaugsmų Vaidos :} Dievaž, žiūriu kartais į Tave taip iš tolo, ir nors nematau nieko mus jungiančio, drįstu teigti, jog švyti. Ir taip gera matyti tą tavo švytėjimą. Ir tylomis džiūgaut - kokie nuostabūs būna žmonės.
AtsakytiPanaikintiOho, labai stipru (:
AtsakytiPanaikintiAčiū už tokį saulėtą komentarą ;)