Stengiausi saugoti, globoti, rūpintis ir nepastebėjau kaip vieną dieną Ji ėmė ir užaugo. Daug greičiau nei aš pati. Ir negaliu sakyti, kad jaučiuosi Jai nereikalinga, tačiau kažkur giliai viduje jaučiu, kad tikriausiai dabar jau Jos pačios man reikia labiau nei kad kažkada Jai manęs. Tiesiog viskas keičiasi ir retkarčiais žiūrint į Ją apima jausmas, kad tai aš, o ne Ji, esu maža maža. Ir dabar labiau nei bet kada nesijaučiu vyresne sese, nes vis dažniau pagaunu save gaunančią tą saugumą, globą ir rūpestį iš jaunėlės savo sesutės. Viskas apsivertėm aukštyn kojom. Bet gal taip ir geriau ? Juk žmonės sako, kad pokyčiai į gerą pusę dažnai būna... :)
Man Taves visada visada reikejo ir visada visada reikes, nes Tu esi mano angelas sargas, brangiausia, ka tik turiu. Uj, ir mamyte. ;o
AtsakytiPanaikintiVis dar nepamirsau kam atitekdavo paskutinis saldainis. ;}