Tyliai ir lėtai - taip į mane ir iš manęs eina jausmai. Tarsi pirmosios nedrąsiai besileidžiančios snaigės. Užsimerkiu ir gaudau jas delnais, paskui glaudžiu prie veido, o kažkur mano viduje pražysta geltonesnės už saulę pienės... :)
Kvėpuoju dabar pavasariu pamiršus verkiantį dangų už lango. Pavasariu, kurio taip bijojau, ir kuris tyliai tyliai ateina į širdį... :)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą