Poryt gruodis atsiveda žiemą. O ji, kaip šneka žmonės, bus šalta ir ilga, todėl stengiuosi jau dabar vakarus "užpilt" karšta arbata, kakava arba virintu pienu su medum, o kelius iki sapnų žingsniuot su pilna širdim jausmų Jam. Ir tokia maža maža mergaite jaučiuos, kad ir vėl prireikė į lovą šalia savęs pasiguldyt meškiuką, kad būtų ką prieš miegą apkabint ir tyliai tyliai kartot Jo vardą. Taip tyliai, kad niekas negalėtų atimt iš manęs mano stebuklo :)
Tikriausiai aš jau pasiruošus žiemai. Pradedant pirštinėm ir užbaigiant Juo. Ech, dabar viskas baigiasi Juo :)
Mylu mylu žandukais ir mudi mudi nosytėm :) Kol turiu Tave, nebijau žiemos šaltukų :)
![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiFbmWRlelxbnF88BVFzsIDfxG7YR7RAQoujA-MGzMbDdrKe5LYoMYljMwXID1ILZNvxNs21IdMfrwNBor_GwsZEsEJFflfnNiQYT9OB9qlaEZQX8WQ_mDTTHZEqg6FitnGcF9ugVcFT2Xo/s400/d63299ef32b22ff6eee9518f282e2abc.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą