Apie tai, kaip pora orchidėjos žiedų gali grąžinti pavasarį :]

Nuo to laiko, kai taikos prospekte vienas 107ojo namo langas pražydo orchidėja, man kiek netikėtai atsitiko pavasaris. Šiltas, saulėtas, gyvas, spalvingas, gaivus. Visiškai nepriklausomai nuo to, kas gali dėtis už lango. Nors jau ir lauke saulutė stengiasi lepinti po žiemos miego palengva bundančias miesto gatves ir gatveles. Nepamiršta ji ir tos gražuolės, kuri kiekvieną kartą grįžtant iš paskaitų moja man iš antro aukšto trečio lango skaičiuojant iš kairės į dešinę. Nė kiek nesumeluosiu sakydama, kad nuo tos dienos, kai tas žavingas augalėlis atsirado mūsų virtuvėj, pradėjau gerti dvigubai daugiau arbatos. Vien tam, kad turėčiau progą dažniau apsilankyti patalpoje su durimis margintomis vaisiais, daržovėmis ir keptu viščiuku (kas jau kas, bet kai kurios durys mūsų butuke laaabai gražios! :]), ir paspaudus gelsvai balto virdulio mygtuką grožėtis tuo nuostabiu pavasariu stikliniame vazone :]

Svajoju, kada galėsiu išsitraukt savo samaninį švarkelį, o kol kas vietoj to į paltą segu tetos veltą mėlyną gėlę vadindama ją žibute ir įsivaizduodama, kad tai greičiau leis termometro stulpeliui pakilti iki dviženklės pliusinės temperatūros. Ir dar - stengiuosi namo važiuoti troleibusais ir autobusais, kurie neišleidžia stotelėj, esančioj arčiausiai namų. Maža to, kartais išlipu vienu sustojimu arčiau ar toliau negu, kad man reikia, nes norisi pasiklausyt miesto, žiūrėt į praeivių veidus, suskaičiuot šaligatvio plyteles ir kvėpuot pavasariu. Ir nors namie manęs nekantriai laukia pluoštai konspektų, krūvos rašto darbų ir vis dar nepradėtas kursinis, į savo taikos prospektą aš nebeskubu taip, kaip žiemą. Palauks. Kada džiaugtis tuo, kuo noriu, jeigu ne dabar? :]

* * *

P.S.: ištraukėlė iš laiško, kurį perskaičius visą dieną šypsojausi:

"..čia, atėjus pavasariui, visos reklamos su boružėm, pamatytum. Čia kada atidarinėdama sodo duris viena jomis ropojo, tai net pašnekėjau su ja. Sakau: "O, laaabas, Vaidule, kur čia vaikštai?", o tada paėmiau į ranką ir paleidau sode pasiganyt. Ai, dar paprašiau, kad skalbinius išdžiautų, bet gal negirdėjo..." :]