Atrodo, kad TURĖČIAU BŪTI, nes viskas lyg ir juda link saulutės ir šviesių debesėlių, tačiau... Šviesa mano lange šiąnakt numarginta bendravimo psichologijos konspektais iki 3:30 išmokė, kad tas "TURĖČIAU BŪTI" nėra teigiamas dalykas. O kiek minčių su tokia pradžia nuolatos sukasi mano naivioje galvelėje, kuri dar tiki pasakomis ir stebuklais, ir piešia pasaulį tokį, koks jis TURĖTŲ BŪTI, o ne koks YRA. Bet man taip norisi tikėt tuo, ko nėra tam, kad būtų... :)
Abejonės, baimės ir kažkokia negera nuotaika dažniausiai mane dabar lanko. Nemoku jų išprašyt iš svečių. Tikriausiai net ir nesistengiu. Nes pavargau. Labai pavargau.
Vakarykštį rytą dardėdama troleibusu į paskaitą pagalvojau, ar daug žmonių pasigestų manęs jeigu užsidaryčiau kažkur viena, neatsakinėčiau į žinutes ir skambučius, pati neieškočiau jokio kontakto su kitais - tiesiog išnykčiau.
Valandai.
Dienai.
Savaitei.
Mėnesiui.
Metams.
Likusiam gyvenimui.
Man trūksta dėmesio - taip tikriausiai pagalvojai. Galbūt tai ir yra viena iš priežasčių kodėl mažiau šypsausi, tačiau pati pagrindinė - noriu pasižiūrėt tarsi gerą kino filmą savo gyvenimą ir įsitikinti ar tikrai kai kurie aktoriai užima tinkamus vaidmenis.
Sergu. Gydyk mane gerais žodžiais, norais ir darbais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą