Ruošiuosi žiemai :)

Atrodo, kad mintys besiblaškančios vėjuos nurimo ir apsigaubė šiltais ir švelniais šalikais megztais iš ramybės siūlų. Tik ta ramybė liūdnoka, bet širdis žino - neilgam. Tereikia nustot bėgus ir grožėtis kaip mano džiaugsmą apkabinimais, gerais žodžiais, rūpestingumu, šypsenomis ir sklidinais gerumo žvilgsniais spalvina mano angelai :)


Kol medžiai nusirenginėja žiemai aš svajoju apie 21 minutę vasaros, kur nėra ašarotų stiklų, ir užsimerkus jaučiu, kaip virpa blakstienos prisiminę pavasarius, tačiau aš dar tik pakeliui iš rudens į pavasarį su persėdimu žiemoje. O žmonės sako, kad ji bus šalta, todėl lentynose kaupiu kepures, šalikus, kojines, pirštines, megztinius, virtuvės spintelėse rikiuoju besišypsančius siklainiukus uogienės, valau dulkes nuo visų malonių prisiminimų ir...

Nepaleidžiu Jo rankos. Laikas palikti lietingas dienas ir šypsotis savo stebuklui :)