pirmadienis, spalio 11, 2010

Spalvomis aš užaugsiu :)

Daug daug daug spalvų dabar many, ir aš jomis svajoju, sapnuoju ir... Visomis tomis spalvomis noriu rašyt Jo vardą, o greta ir savąjį. Noriu tomis spalvomis spalvint ateitį. Ne mano ir ne Jo. MŪSŲ :)

Jis mane augina, o aš jau nebebijau to, nes žinau, kad laiminga būsiu ne tik užaugus, bet ir dabar - augdama :)

Šią minutę tarp mūsų šiek tiek daugiau nei 100 km, bet aš nesubyrėsiu dalimis. Ir nors nepavyksta to ilgesio paskandint arbatos puodely, jis vaišina prisiminimais, kurie pripildo šaltus rudens vakarus šiltais jausmais... :)

Jis - mano saulės spinduliukas, šviečiantis pro tuos tamsius mano danguj kybančius debesėlius. Jis - mano priežastis šypsenų ir džiugesiukų. Jis - mano dangus. Su Juo aš skrendu... :)

...taip užmiegu ir keliuos su šypsena :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą