Penktadienis :
Na, čia turėjo įvykt mūsų antrasis vaflių vakarėlis. Per pietus netikėtai atvažiavę mano diedukai buvo pirma grėsmė iškilusi mūsų puikiajai idėjai, bet mano nuostabai, jie pabuvo tik valandėlę ir grįžo atgal namo į Alytų. Na, o vakarui atėjus, iš pradžių viskas buvo lyg ir į temą kaip penktadieniui - parašė Ilona kviesdama eilinį kartą pasibūt su klase prie 4-tos maudyklės, bet kadangi vaflių vakarėlis yra nepamainomas dalykas, teko atmest tą pasiūlymą. Iš pradžių nepriterėm ir Dariaus idėjai važiuot pažiūrėt to stebuklingojo „dainuojančio“ fontano į Veisiejus. Išgąsdino jis vargšę Linutę, neva mes atkeliam mūsų vaflių apeigas. Po ilgų įkalbinėjimų, mes vis dėl to pasirašėm šitam reikalui, juolab mąstėm, kad galbūt pagaliau per tą išvyką Darius pagaliau ryšis pasikalbėt su Nerute, bet kažkodėl tai neįvyko. Galima sakyt, jie dar labiau susipyko. Na, bet čia jau not my problem. Tai vat, toliau tęsiu pasakojimą. Visa kelionė būtų buvus paprasta, bet kadangi Darius „labai gerai“ žinojo kelią, tai švelniai tariant pasiklydom šiek tiek. Tuo pačiu keliu gal 3 kartus apsisukom važiuodamos (There were two cars : girls - Linutė, Vaida, Nerutė, Rūta and Inga - and boys - Darius, Justelis, Linelis and Marius). Jau tada pykčio nenuslopino nei bitlų kompaktas, nei Justelio bučinukai. Negana to, dar ir kažkokiu žvirkeliu važiavom, tai po to Linutės Lagūna buvo jau ne žalios, o dulkių spalvos ;D Na, bet reginys tikriausiai buvo vertas visų kančių mūsų : spalvos, garsai, vaizdai (inlove) Dar ir padainuot suspėjom, kas, mano nuomone, nepatiko aplinkiniams, nes kažkokiais jau labai keistais žvilgsniais mus šaudė, bet kadangi mes jau priratę, kad aplinkiai keisčiau žiūri į mus, tai per daug ir nesijaudinom ką pagalvos apie mus, + dar tam miestely pažstamų lyg ir neturim :)) Po apsifontanėjimo (jėga žodis) kai kuriems užsinorėjo užkąst kačių, t.y. kebabų, tad kol išsikuitėm, mūsų išvykimas gavosi gan vėlus. Apie parvykimą namo išvis aš be žodžių. Na, tiksliau turiu aš tų žodžių : namo važiavom jau per gerai patikrintą kelią - per Lazdijus, o ne per Seirijus :) Sustojom dar degalinėj, nes Dariaus golf'as valgyt norėjo :)) Sekantis mūsų sustojimas buvo kažkokioj autobusų stotelėj laukuose, nes berniukai, anot Verbio, norėjo paskaityt Čiurlionį ;D Dar kažkas nenorėjo stot stotelėj, bet kažkas numeris 2 perkalbėjo, nes naktį autobusai juk nevažinėja. Ir tik spėjom taip pasakyt, kai pralėkė autobusas ;D Aišku, kažkoks su turistais metyt, bet vistiek autobusas. Kadangi berniukai labai jau ilgai tvarkė reikaliukus, o ir ginčas iškilo per kur važiuot - per Stebulius, ar per Metelius - tai mes kažkaip patraukėm pirmos, nes dar ir muzika pas Darių buvo kaip iš golf'o (o tai ir buvo golf'ukas) ir tolimesnėj stotelėj sugalvojom, kad palauksim savo vyriškosios kompanijos, kuriai, pasirodo, važiuot ilgiau, bet saugiau, yra ne lygis. Na ką gi, nors užtrukom ir ilgiau, tačiau bent ramiai jautėmės važiuodamos. Stabtelėjom dar Simne, kur sutikom šiek tiek pažįstamų, ir galiausiai patraukėm namo. Čia visi nuotykiai gal ir būtų pasibaigę, jeigu ne Justelio pažadas nuplaut Linutei mašiną. Justelis ką sako - tą ir padaro, ir geriausias to įrodymas nuo šiol bus tai, kaip jis su Darium 2:00 val. nakties pas mane ant kiemo plovė Linutei Lagūną. Vaizdas tikrai geras buvo. Ir garsas ant kiemo (gerai, kad kaimynai mūsų taikūs žmonės) buvo girdėt kažin kur ;D Ir dar plius vaikinai vandenį ėmė ne iš mūsų, o iš Justelio dieduko baseinėlio tampė, nes pas mus dekoratyvnis šulinys ;D Tikrai linksmai viskas vyko. Na, o maždaug 3:00 veiksmas pasibaigė, kai mes pagaliau pasiekėm lovas. Iki ryto aš buvau n kartų pabudus, nes bijojau Nerutei kur nors įspirt ;D Jeigu reiktų dar kartą visa tai kartot - patikėkit, bent jau dėl to plovimo tikrai kartočiau ;D Galėjom dar palaukt 4:00 val. ir aš būčiau pripūtus Linutei oro į padangas, nes aš tai tikrai sugebu ;D
Šeštadienis :
O šita diena manau buvo tikra atgaiva po penktadienio. Vakare sumąstėm su savo šeimyna vėl pasibūt prie ežerėlio, bet kadangi ta vieta, kurioje mums taip patiko praeitą kartą, buvo užimta, tai teko apsisukt ir važiuot atgal. Apsisukinėdama dar sugebėjau į akmenį atsitrenkt, bet laimei Megė liko sveika (: Bet kadangi mes ne iš tų, kurios nepasiekia savo tikslų, tai sumanėm pasiklaut Vaidos atmintim ir nuvažiuot iki Metelių. Šįkart atmintis manęs nepavedė (happy) Pasibuvom, pakalbėjom atvirai (labai geras dalykas), Vaida kaip visada valgyt užsimanė ;D
Sekmadienis :
Pagaliau radau su kuo nuomitis butuką. Beliko tik vietą susirast (: Net nuotaika pakilo ! :)
* * *
McFly - The Heart Never Lies.mp3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą