Būtent lietus man primena tėtį. Pamenu, kaip lyjant Jis visuomet stovėdavo tarpdury su cigarete rankoj ir laukdavo, kol nustos lyti. Kaip mane erzino tas cigarečių dūmas, bet Dievas mato - dabar aš tikriausiai atiduočiau viską, kad Jis vėl stovėtų ten ir rūkytų.
Kodėl mes imam toleruot kitų minusus tik tada, kai jų netenkam ?
„Man lietus širdį nuramins.
Ir lietus skausmą paskandins.
Pakelsiu rankas
Ir bėgsiu per gatvę !
Per savo vienatvę...“
Tėti, man reikia Tavęs...
Yiruma - Kiss The Rain.mp3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą